Elektros įvadas: kada jo prireikia ir nuo ko pradėti?

Elektros įvadas į sklypą ar namą | Elektros įvado projektas | ELINIJOS

Elektros įvadas reikalingas statant namą, įsigijus sklypą ar norint prijungti objektą prie ESO tinklo. ELINIJOS padeda įvertinti ESO sąlygas ir parengti elektros įvado projektą.

Elektros įvadas – kada atsiranda jo poreikis?

Elektros įvadas – tai elektros tinklo prijungimo sprendinys, leidžiantis tiekti elektros energiją sklypui, namui, kotedžui, komerciniam ar kitam objektui. Dažniausiai apie elektros įvadą pradedama galvoti įsigijus sklypą, planuojant statybas, rekonstruojant esamą pastatą arba norint prijungti naują objektą prie ESO tinklo.

Esant elektros įvado poreikiui visi darbai pirmiausiai prasideda nuo ESO techninių sąlygų. Jose nurodoma, kokie techniniai sprendiniai reikalingi, kokia gali būti prijungimo vieta, apskaitos įrengimo vieta ir kokie reikalavimai taikomi konkrečiam objektui. Pagal jas yra rengiamas elektros įvadui reikalingas projektas. Būtent nuo ESO sąlygų priklauso, objekto vietos, reikalingos galios, esamos elektros tinklų infrastruktūros ir kitų techninių aplinkybių priklauso  projekto sudėtingumas.

Statistika: Elektros įvado poreikis – statybų sektorius

Elektros įvado poreikis tiesiogiai susijęs su statybų sektoriaus aktyvumu, naujų gyvenamųjų kvartalų plėtra ir miestų augimu. Kiekvienas naujas sklypas, individualus namas, kotedžas ar kvartalas turi būti prijungtas prie elektros tinklo, todėl elektros įvado klausimas dažnai tampa vienu pirmųjų techninių žingsnių planuojant statybas.

Pastaraisiais metais būsto ir statybų rinka išlieka aktyvi. Lietuvos bankas 2025 m. būsto rinką įvardijo kaip pasiekusią aukščiausią aktyvumo tašką nuo 2021 m., o 2025–2026 m. žiemą būsto rinka išliko aktyvi, naujų būstų statyba šiek tiek paspartėjo, tačiau paklausai viršijant naują pasiūlą, siūlomo būsto fondas traukėsi.

Gyvenamosios statybos aktyvumą rodo ir statybos leidimų duomenys. 2026 m. pradžioje statybos leidimuose minimų dvibučių skaičius augo: jei 2025 m. sausio–vasario mėnesiais jų buvo 155, tai 2026 m. tuo pačiu laikotarpiu – jau 221. Tai reiškia daugiau nei 42 proc. augimą. Tokie projektai dažnai reiškia ne vieną, o kelis elektros įvadus, atskiras apskaitas, kabelių trasų planavimą ir projektavimo poreikį.

Miestų ir priemiesčių plėtra taip pat didina elektros infrastruktūros poreikį. Nauji kvartalai dažnai kuriami teritorijose, kuriose reikia įvertinti esamus elektros tinklus, prijungimo galimybes, apskaitos vietas, kabelių trasas ir ateities galios poreikį. Todėl elektros įvado projektavimas tampa svarbia ne tik individualaus sklypo, bet ir platesnės teritorijos vystymo dalimi.

Kada elektros įvado poreikis atsiranda gyventojui?

Gyventojams elektros įvado dažniausiai prireikia tada, kai objektas dar nėra prijungtas prie elektros tinklo arba esamas įvadas nebeatitinka planuojamų poreikių.

Dažniausios situacijos:

• įsigytas sklypas ir jame nėra elektros įvado;

• planuojama individualaus namo statyba;

• statomi kotedžai ar keli gyvenamieji vienetai;

• reikia prijungti objektą prie ESO tinklo;

• norima pakeisti ar perkelti esamą elektros įvadą;

• planuojama didesnė elektros galia;

• esama apskaitos vieta ar kabelių trasa netinka planuojamam objektui;

• gautos ESO techninės sąlygos, tačiau neaišku, ką daryti toliau.

Pavyzdžiui, klientas gali turėti sklypą, kuriame planuojama statyti namą ar kelis kotedžus. Tokiu atveju reikia įvertinti ESO technines sąlygas, prijungimo galimybes, numatyti kabelių trasą, apskaitos vietą ir parengti techninius sprendinius, kad elektros įvadas būtų įrengtas tinkamai.

Ką daryti norint įsirengti elektros įvadą?

Norint įsirengti elektros įvadą, pirmiausia svarbu suprasti, kokia yra esama situacija ir kokie techniniai reikalavimai taikomi konkrečiam objektui.

1. Įvertinama esama situacija
   Peržiūrima, ar sklype arba objekte jau yra elektros įvadas, kokia yra esama infrastruktūra ir kokio elektros sprendinio reikia.

2. Įvertinamas reikalingas elektros poreikis
   Svarbu suprasti, kokia galia bus reikalinga objektui: ar tai vienas namas, keli kotedžai, komercinis objektas, ar ateityje planuojami papildomi įrenginiai.

3. Gaunamos arba įvertinamos ESO techninės sąlygos
   Jeigu klientas jau turi ESO technines sąlygas, jos peržiūrimos ir įvertinamos. Jeigu sąlygų dar nėra, galima padėti suprasti, nuo ko pradėti ir kokių dokumentų gali reikėti.

4. Parengiamas elektros įvado projektas
   Kai projektas reikalingas, parengiami techniniai sprendiniai: kabelių trasos planas, schemos, apskaitos vieta, prijungimo sprendiniai ir kita reikalinga dokumentacija.

5. Projektas derinamas su atsakingomis institucijomis
   Kai reikalinga, projektas derinamas su ESO, savivaldybe ar kitomis institucijomis pagal konkrečią situaciją.

6. Projektas perduodamas tolimesniems darbams
   Parengtas ir suderintas projektas tampa pagrindu rangos darbams ir elektros įvado įrengimui.

Kaip gali padėti ELINIJOS?

Elektros įvadas yra svarbus žingsnis planuojant statybas, įsigijus sklypą ar norint prijungti objektą prie ESO tinklo. Tinkamai parengtas elektros įvado projektas padeda išvengti neaiškumų, techninių klaidų ir vėlavimų tolimesniuose darbuose.

ELINIJOS komanda gali padėti, kai reikia:

• įvertinti ESO technines sąlygas;

• suprasti, kokio elektros įvado sprendinio reikia;

• įvertinti prijungimo galimybes;

• parengti kabelių trasos planą ir schemas;

• numatyti apskaitos vietą;

• parengti elektros įvado projektą;

• padėti su projekto sprendinių derinimu.

Jeigu turite sklypą, planuojate statybas ar jau gavote ESO technines sąlygas elektros įvadui, kreipkitės į ELINIJOS komandą. Įvertinsime situaciją, paaiškinsime tolimesnius žingsnius ir padėsime parengti reikalingą elektros energijos prijungimo projektą.

Elektros galios didinimas: kada jo prireikia ir nuo ko pradėti?

Elektros galios didinimas reikalingas, kai esamos galios nepakanka elektros prietaisams, šilumos siurbliui, oro kondicionieriui, elektromobilio įkrovimo stotelei ar saulės elektrinei. ELINIJOS padeda įvertinti ESO technines sąlygas ir parengti galios didinimo projektą.

Poreikis didinti elektros galią

Elektros galios didinimas tampa aktualus tada, kai esamos leistinosios elektros galios nebeužtenka namo, sklypo ar kito objekto poreikiams. Dažnai tai pastebima praktiškai – dėl per didelės apkrovos elektros įvade pradeda atsijunginėti elektros tiekimas, vienu metu tampa sudėtinga naudoti kelis elektros prietaisus arba planuojama įsirengti daugiau elektros energijos reikalaujančių įrenginių.

Tokiose situacijose gali prireikti įvertinti ESO technines sąlygas, esamą elektros įvadą, planuojamą galią ir parengti galios didinimo projektą. Projekto poreikis priklauso nuo konkretaus objekto situacijos, turimo įvado, pageidaujamos galios ir ESO nustatytų reikalavimų.

ELINIJOS komanda padeda gyventojams ir verslo klientams įvertinti situaciją, suprasti ESO technines sąlygas, parengti reikalingą projektą ir pasirūpinti tolimesniais derinimo žingsniais.

Elektros galios didinimo poreikis Lietuvoje

Elektros galios poreikis Lietuvoje auga kartu su keičiančiais gyventojų įpročiais ir naujomis technologijomis namuose. Vis daugiau žmonių renkasi šilumos siurblius, oro kondicionierius, elektromobilių įkrovimo stoteles, saulės elektrines, energijos kaupiklius ir kitus elektros energijai imlius sprendimus. Dėl to anksčiau numatytos leistinosios galios kai kuriuose objektuose gali nebeužtekti.

ESO užsakytos energetikos transformacijos studijos duomenimis, šilumos siurblių skaičius Lietuvoje iki 2030 metų gali išaugti beveik 4 kartus ir siekti apie 190 tūkst. Taip pat prognozuojama, kad šilumos siurblių skaičius gali didėti vidutiniškai po 14–15 proc. kasmet, o jų elektros suvartojimas 2030 m. galėtų siekti apie 770 GWh per metus. Tai rodo, kad šildymas naudojant elektros energiją tampa viena iš svarbių priežasčių, dėl kurios gyventojams gali prireikti didesnės elektros galios.

Elektromobilių plėtra taip pat didina elektros galios poreikį namuose ir verslo objektuose. 2026 m. birželio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruoti 53 599 M1 ir N1 kategorijų elektromobiliai, iš jų 28 014 grynųjų elektromobilių ir 25 585 iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai. Augant elektromobilių skaičiui, vis daugiau gyventojų planuoja įsirengti įkrovimo stoteles namuose, o tai dažnai reiškia poreikį didinti leistinąją galią.

Lietuvoje taip pat plečiama privačių elektromobilių įkrovimo prieigų infrastruktūra. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo projektu siekiama sudaryti sąlygas įrengti dešimtis tūkstančių įkrovimo prieigų individualiuose namuose, prie daugiabučių, darbovietėse ir kitose privačiose teritorijose.

Dar viena svarbi kryptis – saulės elektrinės ir gaminantys vartotojai. ESO duomenimis, 2025 m. prie tinklo buvo prijungta daugiau kaip 53 tūkst. gaminančių vartotojų, o bendras jų skaičius šalyje artėja prie 170 tūkst. Augant saulės elektrinių ir gaminančių vartotojų skaičiui, vis dažniau reikia įvertinti ne tik generacijos, bet ir energijos atidavimo klausimus.

Šie pokyčiai rodo, kad elektros galios didinimas tampa vis aktualesnis ne dėl vienos priežasties, o dėl bendro elektros vartojimo augimo. Šilumos siurblys, oro kondicionierius, elektromobilio įkrovimo stotelė, saulės elektrinė, buitinė technika ar kiti nauji elektros įrenginiai kartu gali sukurti situaciją, kai esama galia nebeatitinka realaus poreikio.

Kada galios didinimo prireikia gyventojui?

Gyventojams elektros galios didinimo dažniausiai prireikia tada, kai didėja elektros energijos poreikis.

Dažniausios situacijos:

• įsirengiamas šilumos siurblys;
• planuojama elektromobilio įkrovimo stotelė;
• įrengiama saulės elektrinė;
• naudojamas oro kondicionierius ar kita didesnės galios įranga;
• name atsiranda daugiau elektros prietaisų;
• dėl per didelės apkrovos elektros įvade pradeda atsijunginėti elektros tiekimas;
• naujame kvartale buvo numatyta minimali galia, bet vėliau poreikis išaugo;
• planuojama namo rekonstrukcija, priestatas ar nauji elektros vartotojai;
• vienu metu veikiant keliems įrenginiams atsiranda elektros tiekimo trikdžių.

Paprastas pavyzdys – namas buvo prijungtas su minimalia galia, tačiau vėliau gyventojai įsirengė šilumos siurblį, elektromobilio įkrovimo stotelę, įsigijo daugiau buitinės technikos ar saulės elektrinę. Tokiu atveju esamos galios gali nebeužtekti, todėl reikia įvertinti galios didinimo galimybes.

Kartais klientai kreipiasi tada, kai problema jau juntama kasdien – atsijunginėja elektros tiekimas, neužtenka galios keliems prietaisams vienu metu arba planuojami nauji įrenginiai, kur esamo įvado nebeužtenka. Tokiu atveju svarbu įvertinti, ar problema tikrai susijusi su per maža leistinąja galia, ar ją lemia vidaus elektros instaliacija, apkrovų paskirstymas ar kiti techniniai veiksniai.

Kas yra elektros galios didinimo projektas?

Elektros galios didinimo projektas – tai techninis darbo projektas, kuriame numatoma, kaip objektui bus padidinta elektros galia ir kokie sprendiniai reikalingi saugiam elektros tiekimui.

Projektavimo metu vertinama:

• esamas elektros įvadas;
• pageidaujama elektros galia;
• ESO išduotos techninės sąlygos;
• prijungimo galimybės;
• kabelių trasos;
• apskaitos vieta;
• reikalingi apsaugos ir techniniai sprendiniai.

Ne kiekvienu atveju projektas yra vienodos apimties. Vienuose objektuose gali pakakti paprastesnių sprendinių, kituose gali prireikti papildomų kabelių linijų, apskaitos vietos sprendinių, tinklo rekonstrukcijos ar sudėtingesnio derinimo proceso.

Ką daryti norint padidinti elektros galią?

Pirmiausia reikia įvertinti, kokios galios objektui iš tikrųjų reikia. Dažnai klientai žino tik problemą – planuojama elektromobilio stotelė, saulės elektrinė, šilumos siurblys ar kitas įrenginys, tačiau nežino, kokia galia būtų reikalinga.

Įprasta eiga:

1. Įvertinama esama objekto situacija.
   Peržiūrima, kokia galia šiuo metu suteikta objektui, koks yra esamas elektros įvadas ir kokie įrenginiai naudojami arba planuojami.
2. Įvertinamas planuojamas elektros poreikis.
   Svarbu suprasti, ar papildoma galia reikalinga šilumos siurbliui, elektromobilio įkrovimo stotelei, saulės elektrinei, oro kondicionieriui ar kitam poreikiui.
3. Peržiūrimos ESO techninės sąlygos.
   Jeigu klientas jau turi ESO sąlygas, jos įvertinamos techniškai. Jeigu sąlygų dar nėra, galima padėti suprasti, nuo ko pradėti ir kokios informacijos reikės.
4. Parengiami projektiniai sprendiniai.
   Kai reikalinga, rengiami sprendiniai dėl elektros įvado, kabelių trasų, apskaitos vietos, apsaugų, prijungimo galimybių ir kitų techninių reikalavimų.
5. Projektas derinamas su ESO.
   Parengtas projektas teikiamas derinimui ESO ir, kai reikalinga, kitoms atsakingoms institucijoms.
6. Klientui perduodamas parengtas projektas.
   Parengtas ir suderintas projektas tampa pagrindu tolimesniems įgyvendinimo darbams.

ELINIJOS komanda gali padėti tiek tada, kai klientas jau turi ESO technines sąlygas, tiek tada, kai susiduriama su galios didinimo poreikiu, bet nėra aišku, nuo ko pradėti.

ELINIJOS gali padėti didinant elektros galią?

Elektros galios didinimas nėra tik formalus prašymas dėl didesnės galios. Dažnai tai procesas, kuriame reikia įvertinti esamą įvadą, ESO sąlygas, planuojamą elektros poreikį, prijungimo galimybes ir tai, ar konkrečiu atveju reikalingas projektas.

ELINIJOS komanda gali padėti, kai reikia:

• įvertinti ESO technines sąlygas;
• suprasti, kokios galios gali reikėti objektui;
• įvertinti esamą elektros įvadą;
• įvertinti prijungimo galimybes;
• parengti galios didinimo projektą;
• suplanuoti kabelių trasas ir apskaitos sprendinius;
• parengti projektinius sprendinius;
• padėti su projekto derinimu;
• pasiruošti šilumos siurblio, elektromobilio įkrovimo stotelės, oro kondicionieriaus ar saulės elektrinės prijungimui.

Jeigu namuose pradėjo atsijunginėti elektros tiekimas, planuojate įsirengti šilumos siurblį, elektromobilio įkrovimo stotelę, saulės elektrinę, oro kondicionierių ar kitus didesnės galios įrenginius, verta iš anksto įvertinti, ar turimos elektros galios pakanka.

Kreipkitės į ELINIJOS komandą – įvertinsime situaciją, paaiškinsime tolimesnius žingsnius ir padėsime parengti reikalingą elektros galios didinimo projektą.

2026 m. balandžio 23–24 d. vyko 13-oji tarptautinė elektros, elektronikos ir ryšių technologijų konferencija „Electrical, Electronic and Information Sciences“ (eStream 2026)

2026 m. balandžio 23–24 d. vykusioje 13-ojoje tarptautinėje elektros, elektronikos ir ryšių technologijų konferencijoje (angl. "Electrical, Electronic and Information Sciences“ eStream 2026) dalyvavo ir ELINIJOS projektuotojas dr. Giedrius Gecevičius, koordinavęs Ryšių, energijos ir elektronikos sistemų (angl. Communication, Power, and Resilient Electronic Systems) sekciją.

Sekcijoje pristatyti 5 pranešimai iš JAV, Švedijos, Lietuvos ir Taivano. Geriausiu pripažintas Taivano tyrėjų darbas, kuriame analizuoti bevielio ryšio patikimumo ir duomenų perdavimo stabilumo sprendimai. Taip pat aptarti bendri projektai su Vilniaus Tech mokslininkais.

Konferencijoje daug dėmesio skirta temoms, kurios šiandien tiesiogiai veikia elektros, elektronikos ir ryšių infrastruktūros projektavimą:
– dronų taikymas infrastruktūros stebėsenai ir duomenų surinkimui;
– kibernetinė sauga energetikos ir komunikacijų sistemose;
– ryšio greitis, stabilumas ir atsparumas trikdžiams;
– elektroninių įrenginių integracija į informacijos perdavimo tinklus.

Tokios kryptys tampa svarbios projektuojant šiuolaikinius elektros tinklus, ypač ten, kur infrastruktūra siejama su duomenų perdavimo saugumu, nuotoline stebėsena ar tinklų bei pastočių valdymu.

Jui-Tang Wang, Department of Electronic and Computer Engineering ir ELINIJOS projektuotojas dr. Giedrius Gecevičius

ELINIJOS  komandoje dirbantys projektuotojai dalyvauja ne tik praktiniuose infrastruktūros projektuose, bet ir akademinėje veikloje.

Tai leidžia sprendimus grįsti naujausiais tyrimais, geriau vertinti technologijų taikymo ribas ir teisingai parinkti sprendimus sudėtinguose objektuose.

Geriausias pranešimas: Jui-Tang Wang, Department of Electronic and Computer Engineering

National Taiwan University of Science and Technology

Taipei, Taiwan

Neuroninių tinklų pažangių sprendimų, skirtų hibridinių atsinaujinančios energijos šaltinių sistemų optimizuotam ir koncepciniam projektavimui, kūrimas (RESAI)

Šį projektą įgyvendina Dr. Giedrius Gecevičius UAB „Elinijos“ projektuotojas ir VšĮ „Kauno kolegija“ tyrėjas bei dr. Žydrūnas Kavaliauskas VšĮ „Lietuvos energetikos institutas“ tyrėjas kartu su komanda.

Tikriausiai dažnas mūsų nebeįsivaizduojame kasdieninio gyvenimo be tokių populiarių dirbtinio intelekto (DI) įrankių, kompanijos OpenAI sukurtas produktas ChatGPT ar kompanijos Google sukurtas Google Gemini dirbtinio intelekto modelis. Žvelgiant dar giliau, DI taikomas išties plačiai, nuo užklausų balsu koks šiandien oras iki  pažangių modelių panaudojimo transporto, medicinos ar energetikos sektoriuose. Eksponentiškai augant tokių įrankių populiarumui pagrįstai kyla klausimai ar tokie modeliai patikimi, kaip jie veikia, kokių resursų reikalauja ir lengvai pritaikomi energetikoje?

DI panaudojimas energetikos sektoriuje

Nors šiuolaikinės elektros energetikos perdavimo ir skirstymo sistemos yra pakankamai patikimos, tačiau didėjant atsinaujinančių energijos išteklių, tokių kaip, pvz., vėjo ar saulės energetika, panaudojimui kyla iššūkiai dėl perteklinės energijos saugojimo bei aukštų elektros kainų esant piko valandoms. Kitais žodžiais tariant, būtini nauji DI įrankiai ir modeliai leisiantys tiksliau prognozuoti elektros energijos gamybą ir vartojimą, taip pat sudarantys galimybes esamą energijos perteklių saugoti akumuliatoriuose ar vandenilio pavidalu, o prireikus atiduoti į elektros perdavimo tinklą. Tokiu būdu, atsirastų galimybė ne tik efektyviau panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius, bet ir sumažinti elektros kainas dėl mažesnio energijos poreikio.

DI tyrimams susivienijo mokslininkai ir praktikai

Šiam tikslui susivienijo šalies mokslininkai ir praktikai su komanda. Dr. Giedrius Gecevičius UAB „Elinijos“ projektuotojas ir VšĮ „Kauno kolegija“ tyrėjas bei dr. Žydrūnas Kavaliauskas VšĮ „Lietuvos energetikos institutas“ tyrėjas kartu su komanda įgyvendina projektą „Neuroninių tinklų pažangių sprendimų, skirtų hibridinių atsinaujinančios energijos šaltinių sistemų optimizuotam ir koncepciniam projektavimui, kūrimas (RESAI)“.

Tyrėjai pasakoja, kad projekto metu panaudojami dirbtinio intelekto neuroninių tinklų metodai tokie kaip, pvz., Soft Actor-Critic (SAC) ar Deep Q-Network (DQN) pateikia elektros gamybos, vartojimo ir kaupimo prognozes, veikiant diskretiškumo principu (DQN) ar lankstumo principu (SAC). Pastarasis metodas tiksliau prognozuoja elektros tinklo parametrus. Tyrėjai taip pat sukūrė kompleksinį prognozės modelį apjungiantį mašininį mokymąsi AutoML (angl. Auto Machine Learning) ir MPC (angl. Model Predictive Control) modelius.

Rezultatai rodo, kad sukurtas kompleksinis modelis leidžia tiksliau prognozuoti saulės elektrinių elektros gamybą, o perteklinę energiją kaupti akumuliatoriuose ir panaudojant elektrolizerį vandeniliui gaminti. Esant energijos trūkumams modelis įvertina turimą sukauptos energijos kiekį ir panaudojant akumuliatorius bei vandenilio kuro elementus energija atiduodama į tinklą. Tokių būdu užtikrinamas efektyvus energetinių išteklių panaudojimas.

Projekto metu sukurtas kompleksinis modelis ir gauti rezultatai svarbūs praktiniu aspektu, kadangi projektuojant atsinaujinančių išteklių, energijos kaupimo, skirstymo bei perdavimo sistemas labai svarbu tinkamai prognozuoti energijos srautus bei kitus elektros tinklo parametrus.

Apibendrinant galima teigti, kad dirbtinio intelekto panaudojamo galimybės energetikoje yra itin plačios, tačiau tam, kad DI modelius būtų galima lengvai ir efektyviai pritaikyti praktikoje, pvz., projektuojant energetikos sistemas, svarbu atlikti daug mokslinių tyrimų ir bandymų. Tik tokiu būdu DI įrankiai taps patikimi ir adaptyvūs pagalbininkai, o ne sunkiai pritaikomi ir energiją vartojantys informacinių technologijų įrankiai.

Dr. Giedrius Gecevičius UAB "Elinijos" projektuotojas

Dr. Giedrius Gecevičius dirbtinio intelekto panaudojimo galimybėmis elektros energetikos sektoriuje dalinosi ir tarptautiniu mastu – pristatė šią temą Portugalijoje vykusioje tarptautinėje energetikos konferencijoje. Tai rodo, kad Lietuvoje vystomi sprendimai yra aktualūs ir vertinami tarptautinėje energetikos bendruomenėje, o UAB “Elinijos” komandoje darbuojasi itin aukšto profesionalumo ir išskirtinės patirties darbuotojai.

Įgyvendinamą projektą „Neuroninių tinklų pažangių sprendimų, skirtų hibridinių atsinaujinančios energijos šaltinių sistemų optimizuotam ir koncepciniam projektavimui, kūrimas (RESAI)“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), projekto sutarties Nr. S-ITP-24-1.

Dr. Giedrius Gecevičius, dr. Žydrūnas Kavaliauskas

Relinės apsaugos sprendimai, didinantys energetinę nepriklausomybę ir tinklo stabilumą

„Mokslo saloje“ vykusiame „Arcteq Relays“pristatyme (iš kairės) Mikko Manninen, „Arcteq Relays“ atstovas, Jonas Stankevičius, UAB „Elproteka“ direktorius, Marko Vehkaniemi, „Arcteq Relays“ atstovas, Egidijus Žaltauskas, UAB „Elinijos“ direktorius.

Mūsų dvi įmonės UAB Elinijos ir UAB Elproteka specialiame renginyje, vykusiame „Mokslo saloje“, elektros energetikos sektoriaus specialistams, tarp jų ir „Litgrid“ bei ESO atstovams, pristatė „Arcteq Relays“ apsaugos ir valdymo sprendimus.

Renginio tikslas buvo supažindinti rinką su pažangiais apsaugos relių ir automatikos sprendimais, skirtais didinti elektros tinklų patikimumą, saugumą ir efektyvumą. „Arcteq Relays“ technologijų diegimas tiesiogiai prisideda prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir elektros tinklų stabilumo tikslų įgyvendinimo.

Atitinka šalies poreikius

„Arcteq Relays“ atstovas Marko Vehkaniemi pabrėžė, kad apsaugos relės yra kuriamos Suomijoje ir plačiai diegiamos Šiaurės bei Baltijos šalių elektros sistemose, pavyzdžiui, didžiausiose Suomijos energetikos įmonėse. Pasak daug patirties apsaugos ir valdymo srityje turinčio M. Vehkaniemi, šių šalių elektros sistemoms būdinga panaši tinklų struktūra, klimato sąlygos ir eksploataciniai iššūkiai kaip ir Lietuvoje. „Arcteq Relays“ siūlo sprendimus plačiam pritaikymo spektrui, o nauji bendrovės produktai suteikia galimybes pažangesnei linijų apsaugai ir greitesniam gedimų valdymui.

Iš viso „Arcteq Relays“ įranga naudojama daugiau nei 50 šalių, o visame pasaulyje jau įdiegta daugiau nei 35.000 įrenginių. Pavyzdžiui, „Arcteq Relays“ produktai saugo strategiškai svarbius infrastruktūros objektus, tarp jų – perdavimo tinklų sprendimus įvairiose šalyse, naftos ir dujų sektoriaus objektus bei kasybos pramonės infrastruktūrą Afrikoje. Taip pat Šveicarijoje esančios pasaulyje pirmaujančios dalelių fizikos laboratorijos CERN elektros sistemoje veikia daugiau kaip 500 „Arcteq“ apsaugos relių.

„Elproteka“ direktorius Jonas Stankevičius pažymi, kad modernūs „Arcteq Relays“ sprendimai yra suderinami su Lietuvos elektros tinklais: Suomijos ir Švedijos tinklų struktūra bei klimato sąlygos panašios į Lietuvos, todėl ši įranga idealiai atitinka „Litgrid“ ir ESO standartus. Jis taip pat pabrėžia sprendimų lankstumą: įranga leidžia konfigūruoti sudėtingą logiką be gamintojo įsikišimo, suteikdama Lietuvos inžinieriams daugiau laisvės ir operatyvumo.

Esminis sprendimas – elektros lanko gesinimas

„Arcteq Relays“ elektros lanko produktų vadovas Mikko Manninen Lietuvos elektros tinklų specialistams pristatė bendrovės novatorišką ir rinkoje pirmaujančią elektros lanko apsaugos sistemą su lanko gesinimo įrenginiu. Elektros sauga, įrangos apsauga nuo pažeidimų ir brangių gamybos sutrikimų prevencija pasaulinėje energetikos pramonėje tampa vis svarbesnė. Tai natūralu, nes kasmet įvyksta daug pavojingų ir net mirtinų elektros lanko incidentų. Visur, kur naudojami žemos ir vidutinės įtampos skirstomieji įrenginiai, egzistuoja elektros lanko rizika. O ten, kur yra skirstomieji įrenginiai, dirba techninės priežiūros specialistai ir kiti darbuotojai, kurie gali nukentėti nuo tokių incidentų padarinių. M. Manninen teigė, kad todėl svarbu taikyti jau šiandien prieinamas pažangias technologijas, kurios padeda kuo labiau sumažinti elektros lanko poveikį.

M. Manninen pabrėžė, kad elektros lanko gesinimas yra greičiausias ir efektyviausias būdas greitai užgesinti elektros lanką. „Arcteq Relays“ lanko gesinimo įrenginiai žemos ir vidutinės įtampos sistemoms veikia greičiau nei per 4 milisekundes (ms). Toks reakcijos greitis leidžia apsaugoti žmones ir sumažinti įrangos pažeidimus iki minimumo – kai kuriais atvejais net vizualiai sunku nustatyti užsidegimo vietą. Skirtingai nei kiti rinkoje esantys sprendimai, „Arcteq Relays“ gesinimo įrenginiai gali būti aktyvuojami pakartotinai, todėl visą elektros lanko apsaugos sistemą galima išbandyti paleidimo metu ir atlikti kelis gesinimo ciklus realiomis sąlygomis.

Mikko Manninen, „Arcteq Relays“ atstovas

Inovacijos linijų apsaugai

Remdamasi inovatyviu požiūriu, „Arcteq Relays“ kuria sprendimus, geriau atitinkančius šiuolaikinių elektros tinklų poreikius. Elektros tinklams sparčiai modernėjant, tradicinės apsaugos ir valdymo strategijos tampa mažiau veiksmingos. Todėl reikalingos pažangesnės apsaugos funkcijos, kurias ir užtikrina „Arcteq Relays“ linijų apsaugos sprendimai.

Pasak Marko Vehkaniemi, viena svarbiausių inovacijų yra linijinė diferencinė apsauga su specialia „Process Bus“ magistrale. „Process Bus“ leidžia perduoti standartinius duomenis ir iki 64 vartotojo signalų, automatiškai sinchronizuoti nustatymus tarp įrenginių, sumažinti konfigūravimo klaidų riziką, kompensuoti ryšio vėlavimus ir veikti be išorinės laiko sinchronizacijos. Ši technologija taip pat leidžia atlikti itin greitą nuotolinį atjungimą – per 3–5 ms.

Naujoji linijinės diferencinės apsaugos funkcija pasižymi dideliu veikimo greičiu, aukštu tikslumu, šiuolaikinėmis komunikacijos galimybėmis ir paprastu konfigūravimu. Tai ekonomiškai efektyvus sprendimas, ypač tinkamas pastotėms, kurios prijungia saulės ar vėjo elektrines prie elektros tinklo.

Įprastinė distancinė apsauga iš esmės nepakitusi jau daugelį dešimtmečių. Nors tai patikimas metodas, šiandien dėl didėjančio tinklų sudėtingumo jį tampa vis sunkiau parametrizuoti, o jo tikslumas mažėja. „Arcteq Relays“ sukurta segmentinė distancinė apsauga žymi naują šios technologijos etapą. Jos privalumai – didesnis tikslumas mišriuose tinkluose ir tikslesnis gedimo vietos nustatymas, geresnis veikimas kabeliniuose tinkluose, mažiau klaidingų suveikimų, didesnis selektyvumas ir aukštesnis sistemos patikimumas. Skirtingai nuo įprastinės distancinės apsaugos, „Arcteq Relays“ sprendimas leidžia taikyti kiekvieno linijos segmento individualias varžos reikšmes, o ne naudoti visos saugomos linijos vidutines reikšmes.

„Elproteka“ direktorius taip pat pabrėžė kibernetinio saugumo svarbą. Renginio dalyviams pristatyti apsaugos relių sprendimai atitinka griežtąjį IEC 62443-4-2 standartą, kuris yra esminis reikalavimas šiuolaikiniuose nacionalinės svarbos energetikos objektuose.

Apie įmones

Įkurta 2010 metais, „Arcteq Relays“ yra Suomijos šeimos valdomos technologijų grupės „Ensto“ dalis, kuri kuria ir tiekia išmanius, patikimus sprendimus elektros energijos skirstymo tinklams. „Arcteq Relays“ pagrindinė būstinė įsikūrusi Vaasoje, Suomijoje, o tyrimų ir plėtros (R&D) centrai veikia Suomijoje ir Švedijoje. Bendrovė kuria ir gamina apsaugos reles, elektros lanko apsaugos sistemas, gedimų aptikimo įrenginius ir elektros kokybės sprendimus. Ji veikia daugiau nei 50 šalių.

Plačiau:https://www.vz.lt/energetika/2026/04/08/relines-apsaugos-sprendimai-didinantys-energetine-nepriklausomybe-ir-tinklo-stabiluma-583140